[:en]8-15 November 2014
LTMKS Project Space Malonioji 6, Malonioji Str. 6, Vilnius
2014/10/30 press release/invitation
The exhibition deconstructs the strategy of the creation of the pseudo scientific myth. Applying storytelling cliche used in science popularization programs about the paranormal phenomena I connect three narrative systems (one from another potentially independent stories) into a single hybrid system.
In this case I am using the story about the nests/bearings found on the forest floor, the story about the snowman or yeti (which could be the explanation for the appearance of the nests, or the nests could work as a proof of the existence of the snowman) and a story about the artifact completely unrelated to the previous stories (which could function as a distraction from the discrepancies occurring in the overall narrative system). Basically each story could be replaced by any other story formally fitting given structure of the narrative system without essentially changing the idea of the exhibition. For example the snowman could be replaced by the political fugitive taking refuge in the forest.
The framework of such narrative system could be written as a formula: x + y + z = t, where x is a story from/about reality which can be verified, y – a story about something which at a given moment can not be proven or verified, z – usually scientifically precise and reliable story used to mask gaps accruing in the narrative system, t – a new hybrid system with a different narrative from x, y and z stories.
Tomas Daukša has graduated from Vilnius Academy of Arts Painting Department with MA in 2014 m. While studying he worked with the idea of the closed logical system, created pieces one part of which would depend on the other, and has no direct causal relationship with the exterior. At the moment he is doing his PhD at Vilnius Academy of Arts and is starting to work with hybrid systems and systems disturbed at equilibrium.
The exhibition is supported by Lithuanian Council For Culture.
2014/11/09 photodocumentation
Photo by V. Novicki[:lt]2014 m. lapkričio 8-15 d.
LTMKS projektų erdvė Malonioji 6, Malonioji g. 6, Vilnius
2014/10/30 spaudos pranešimas/kvietimas
Parodoje „3“ dekonstruoju pseudomokslinio mito kūrimo strategiją. Pritaikydamas mokslo populiarinimo laidose apie paranormalius reiškinius naudojamą pasakojimo kūrimo klišę, jungiu tris naratyvines sistemas (vieną nuo kito galimai savarankiškus pasakojimus) į bendrą hibridinę sistemą.
Šiuo atveju parodoje naudoju pasakojimą apie miške rastus ant žemės susuktus lizdus/guolius, pasakojimą apie sniego žmogų (kuris galėtų tapti lizdų atsiradimo aiškinimu, arba lizdai galėtų tapti sniego žmogaus egzistavimo įrodymu) ir pasakojimą apie niekuo su ankstesniais pasakojimais nesusijusį artefaktą (kurio funkcija – nukreipti dėmesį nuo bendroje naratyvo sistemoje atsirandančių neatitikimų). Iš esmės kiekvienas pasakojimas galėtų būti pakeistas kitu formaliai sistemos nekeičiančiu pasakojimu ir nepakeisti parodos esmės (pavyzdžiui: sniego žmogus galėtų būti pakeistas miške besislapstančiu politiniu pabėgėliu).
Tokią naratyvinę sistemą būtų galima parašyti formule: x+y+z=t, kur x – pasakojimas iš/apie tikrovę, kurį galima patikrinti, y – pasakojimas apie tai, ko duotu momentu negalima įrodyti arba patikrinti, z – dažniausiai moksliškai tikslus/patikimas pasakojimas naudojamas maskuoti bendroje sistemoje atsirandančias spragas, t – nauja hibridinė pasakojimo sistema, turinti skirtingą istoriją nuo x, y ir z pasakojimų.
Tomas Daukša 2014 m. baigė tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Studijų metu dirbo su uždaros loginės sistemos idėja, kūrė darbus, kurių viena dalis priklauso nuo kitos, tai yra neturi tiesioginio priežastinio ryšio su kūrinio išore (pavyzdžiui: a yra todėl, kad b, b – todėl, kad a). Šiuo metu studijuoja doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje ir pradeda dirbti su iš pusiausvyros išvestomis bei hibridinėmis sistemomis.
Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.
2014/11/09 fotodokumentacija
Fotografijų autorius V. Novicki
2014/11/14 recenzija
[…] Bet Tomui rūpi ne vien žiniasklaidos strategijos. Jam rūpi abstraktesni dalykai, kurie iš pažiūros yra tokie pat tvirti kaip tas ąžuolinis trikampis. Juk šį epizodą iš Mikės Pūkuotuko istorijų prisiminiau tik todėl, kad prieš dvylika metų filosofė Marija Oniščik jį pasitelkusi paaiškino Jacquesʼą Derrida. Gyvenant tekstuose, t.y. gyvenant tuo, kad nuolat ką nors aiškiniesi, svarbiausia ne išsiaiškinti, kas paliko pėdsakų, bet jais sekti, o „nuolat atidėliojama šios kelionės prasmė buvo tikrų tikriausias neapspręstumas“ (Marija Oniščik. Ankstyvojo J. Derrida ženklo samprata: pastangos išsivaduoti iš logocentrizmo. In Rytai – Vakarai: Kultūrų sąveika, Vilnius: „Logos“, 2002, p. 341). Ne logiškas ir vienintelis atsakymas, o pati patirtis čia svarbiausia. Kaip Tomui – nuolatinė pseudomokslinių procedūrų, kurias kasdien atlieka mūsų protas tikėdamas savo paties protingumu, narstymo ir kvestionavimo patirtis.[…]
Agnė Narušytė. Kodėl T? In: 7 meno dienos, nuoroda: http://www.7md.lt/tarp_disciplinu/2014-11-14/Kodel-t[:]