[:en]1-16 August 2013
Project Space Malonioji 6, Malonioji Str. 6, Vilnius

2013/09/25
photodocumentation

1235366_239241779558289_1621004270_n

1236782_239240729558394_1924049120_n

1237891_239240759558391_1669511278_n

1376577_239241822891618_1245434443_n

47766_239240439558423_1183667085_n

1239391_239239946225139_1395128282_n

554929_239240412891759_1349182347_n

1235529_239240726225061_1806126681_n

1378031_239240426225091_1700106308_n

1240594_239241812891619_760693240_n

946018_239241859558281_765977849_n[:lt]2013 m. rugpjūčio 1 – 16 d.
Projektų erdvė Malonioji 6, Malonioji g. 6, Vilnius

2013/07/29
spaudos pranešimas/kvietimas

Rugpjūčio 1 d., ketvirtadienį, 19 val. projektų erdvėje „Malonioji 6“ (Malonioji g. 6, Vilnius) atidaroma Jurgos Barilaitės paroda „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“.

Čia paaiškinsiu, nors manau , reiktu tiesiog papasakot gyvai per atidaryma ir gal pvz pabut prie darbu, jei reiktu, kitomis dienomis;

1989- ieji, man septyniolika – apsisprendimas tapti tapytoja, viltis ir, kaip tada atrodė, aiškus, tiesus kelias pirmyn ir tolyn ir gilyn. Stengiausi mokytis, perprasti „taisykles“, baiminausi, pamest tą kelią, dėl takelio. Anachroniški peizažai gimtajame Žvėryne – tai pratimai iš gamtos, etiudai, gamos, treniruotės – tai lietuviškos tapybos mokyklos praktika – „tapyk , mokykis iš gamtos, imk spalvą, imk santykį, įvaldyk formą“, o turinys „atsiras“ ateis vėliau.

Ką aš žinau, man atrodė taip ir turi būti. Ir iš tikrųjų, nevienareikšmiškas santykis, tos ir kitos pusės, buvo ir tada, bet kartais reik pasiknisti sandėliuke, kad vėl atrastum ir susietum abi puses.

Dabar ieškau motyvų sandeliukuose, archyvuose, tame laike, kai kūrybos prasmės pajautimas buvo aiškus ir viltys, atrodė tiesiog, apčiuopiamos.

Tada ieškojau motyvų Žvėryne. Kartais viena, kartais su Orūne. Ji kaip tik buvo gavus „ Minoltą“ iš Amerikos ir mokėsi fotografuoti. Kartais mane lydėdavo Nera, mano juoda kalė, kuri baisiai nemėgo vyrų, ypač hipių. Viskas susimaiše abiejose pusėse. Kitoj pusėj „Kažkur Žvėryne“ – nelegalus viešnamis – „kurvų lizdas“, šalia mano tėvai nuomavosi kambarį ir ten atsivežė mane iš gimdymo namų. Dar yra keistuolės Veronikos, kuri užkalė savo buto duris, laipiojo pro langą, kartais miegojo po valtim, grumojo ir rėkavo, kad komunistai iššaudė visus Žvėryno briedžius, tai tos susirietusios Veronikos namas , Birutės gatvėje. Saulė pro rudeninį rūką. Žalias taškininkės Frikos namas, mėtų likerio šaltrezo kvapas, skonis šlykštus, bet poto baisiai įdomi žalia vėmalų spalva. Martyno bute, Poškos gatvėje, nutapytas portretas su cigarete, „negalima mamai rodyti“. Labai mėgau vieną vietą Maloniojoj gatvėj, netoli prie alkoholikų gydyklos, tipo neurologinio dispanserio. Norėjau gyventi tam name, rudenį bristi per lapus namo, vėliau pavasarį jis sudegė, o dar vėliau vėl buvo atstatytas. Ignas dainuojantis „My name‘s Frika“, nesuprantami , bet vežantys angliški Sex Pistols tekstai. Kitoj pusėj – suprantama , bet tuomet nemėgiama, rusų kalba „udalenije nebnogo nerva“ – išsiverčiau- „Dangiško nervo pašalininmas„ …

Santykio gaudymas, kaip mėgo sakyt tapytojai.

Kai kuriuos iš šių peizažų , stodama į Dailės Akademiją, rodžiau namų darbų peržiūrose, kitą pusę užklijavau. Kitoj pusėj buvo neformatas, visų pirma kartonai – tai nurašyti plakatai iš medicinos fakulteto (Orūnės tėvas, veido chirurgas, dėstė medikams ir gavo mums jų visą krūvą), ant jų piešiniai, per peržiuras aš juos paslėpiau,užklijavau baltu popierium – po to viskas dulkėjo nežinomų prisiminimų ir pratimų prigrūstose lentynose sandeliuke, buvau pamiršusi, nuplėšiau neseniai, kraustydama. „Sutvarkyk tą kitą pusę ir bus gerai“, – sakė tada Šaltenis, taigi užklijavau. Nežinau, tikriausiai gėdijausi tos pusės – anarchizmo, pornografijos, nebrandžių emocijų, neaiškių komentarų tame socrealistinių kaukolių, burnų, dantų, pulinių ir dangiškų nervų fone .

O tuoj turėjo įvykt kažkas tikrai „reikšminga didinga ir teisinga“, buvo „dainuojančios“ revoliucijos metas, patriotizmas, veliavos, rokas, tapyba, seksas,chaosas, alkoholis, atradimai ir praradimai.

– Jurga Barilaitė

Paroda vyks iki rugpjūčio 16 d. Ketvirtadieniais nuo 18 iki 20 val. projektų erdvėje „Malonioji 6“ (Malonioji g. 6, Vilnius).

2013/09/25
fotodokumentacija

1235366_239241779558289_1621004270_n

1236782_239240729558394_1924049120_n

1237891_239240759558391_1669511278_n

1376577_239241822891618_1245434443_n

47766_239240439558423_1183667085_n

1239391_239239946225139_1395128282_n

554929_239240412891759_1349182347_n

1235529_239240726225061_1806126681_n

1378031_239240426225091_1700106308_n

1240594_239241812891619_760693240_n

946018_239241859558281_765977849_n

2013/10/04
įrašas

[…] Ne taip dar seniai, rugpjūčio 1 – 16 d., „Malonioje 6“ vyko kita verta paminėjimo – Jurgos Barilaitės – paroda „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“. Ji buvo įvaldžiusi erdvę visai kitaip – įsitempė žiūrovus į savo atmintį arba įvietino materialius atminties likučius į realią, dabar istorinę jai vietą. Dar prieš studijuodama akademijoje, autorė eidavo tapyti (ir tiesiog būti) į Žvėryną. Nuolat. Todėl pažinojo rajono personažus, kai kuriuos jų (kaip pati pasakojo) įsimylėdavo. Vietos, užkaboriai turėjo vietinio vartojimo pavadinimus, funkcijas ir reikšmes. „Maloniosios 6“ žalią namą ji irgi yra nutapiusi. Tuo metu buvo įtikėjusi į tapybą kaip aiškią misiją. To tikrumo, kiek supratau, ilgisi. Žvėrynas, Barilaitės nupasakotas, skambėjo viltingai kaip Stalkerio zona.[…]

Monika Krištopaitytė. TIK IRONIJA IŠGELBĖS PASAULĮ. In: 7 meno dienos, nuoroda: http://www.7md.lt/tarp_disciplinu/2013-10-04/Tik-ironija-isgelbes-pasauli[:]